2022 metais pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. „Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270,0 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 Eur. Tuo tarpu Norvegijoje jos siekė net 488,2 Eur, Danijoje – 379,0, Suomijoje – 377,2 Eur per metus vienam gyventojui. Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – aiškina Marijus Balnys, Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Pasak eksperto, nors…

Kol ruduo dar tik pradeda spalvinti medžius, tiesiog būtina pasidžiaugti maloniais ir net vasariškais orais gamtoje. Praleisti laiką su visa šeima kviečia visoje Lietuvoje išsibarstę išpuoselėti regioniniai parkai, kuriuose galima susipažinti su skirtinga augmenija ar apžiūrėti dvarus. Pasak eksperto, savaitgaliais parkuose didėjant lankytojų srautams, viena gudrybė padės išvengti didelių žmonių srautų. „Tiems, kurie mėgsta laiką lauke leisti apsupti gamtos garsų, o ne žmonių šurmulio, pravartu pasitikrinti parkų užimtumą specialiame parkų žemėlapyje, kur galima stebėti žmonių srautą realiu laiku. Žmonių kiekis saugomoje teritorijoje yra įvertinamas skalėje nuo 1 iki 10 ir yra klasifikuojamas į trijų spalvų kategorijas. Lankytojai taip pat turi galimybę įvertinti pamatytą parką ir palikti savo atsiliepimus, gali rasti…

Dažnai manoma, kad meno kolekcionavimas yra prieinamas tik išrinktiesiems – siauram ratui žmonių, turinčių aukštas pajamas. Tačiau inovacijos ir tokios technologijos kaip blokų grandinės suteikia naujas galimybes plačiajai visuomenei, besidominčiai menu ir investavimu. Dalinė meno kūrinio nuosavybė naikina aukštus barjerus kolekcionuoti ar investuoti į meną ir leidžia tapti Pablo Pikaso ar Andy Warholo paveikslo bendrasavininku.  Meno kūrinys kirptoturto piniginėje „Meno kūrinio tokenizavimas, jo skaitmeninio dvynio sukūrimas, konkrečių teisių į kūrinį perleidimas, dalinė jo nuosavybė – visa tai jau yra įmanoma technologijų dėka. Fizinio meno skaitmeninis kolekcionavimas tampa nauja galimybe tiems, kurie domisi investavimu į meną ir siekia diversifikuoti savo investicinį portfelį, tačiau anksčiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių, tokių…

Nuo rugsėjo 1 d. Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sudarius galimybę trumpąjį numerį 111 naudoti pelno nesiekiančioms organizacijoms, jei šios teikia humanitarinę, socialinę ar kitokią susijusią pagalbą, buvo sulaukta viena paraiškos. Savo norą administruoti trumpąjį numerį išreiškė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Trumpasis numeris 111 iki šiol negalėjo būti niekam skiriamas ir naudojamas. Tačiau gyvename ekonominių ir socialinių iššūkių metu, humanitarinė, socialinė ar kitokia pagalba galėtų būti prieinama greičiau ir patogiau.  Manome, kad lengvai įsimenamas pagalbos numeris kaip 111 prisidės prie tokios pagalbos koordinavimo“, – teigia Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. Telefono ryšio numeriai yra valstybės ištekliai, todėl jie skiriami laikantis nustatytos tvarkos. Lietuvoje yra išduota daugiau nei…

Pernai atliktas vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Lietuvoje parodė, kad net 1 iš 4 vaikų patiria patyčias. Tiek realybėje, tiek internete patiriamos patyčios gali sukelti ilgalaikių pasekmių – lemti stresą, nerimą ar net depresiją. Mykolas Kriščiūnas „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad nors kovoti su kibernetinėmis patyčiomis – sudėtinga, atsparumą didina pastovus švietimas, o tėvai gali imtis ir papildomų priemonių. Patyčių nemažėja, keičiasi tik platformos Anot psichologo, „Jaunimo linija“ sulaukia nemažai skambučių, susijusių su kibernetinėmis patyčiomis. „Šiai sąlyginai naujai patyčių „kultūrai“ didelę reikšmę turėjo pandemijos laikotarpis – žmonės negalėjo gyvai susitikti ir įvairios patyčių formos, kurias dažniau matėme gyvai, persikėlė į kibernetinę erdvę. Niekas nepasikeitė ir po…

Lietuvoje aktyviai vykstant kovai su piratavimu ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) skiriant baudas asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems ir platinusiems filmus, paaiškėjo, kad ši problema yra itin įsišaknijusi ir tokiose šalyse kaip Švedija. Rinkos tyrimų bendrovės „Mediavision“ tyrimo duomenimis kas dešimtas švedas televiziją žiūri nelegaliai, o šių neteisėtų paslaugų teikėjai kasmet kraunasi milijonus. Ekspertų teigimu, dėl niekaip nepažabojamo skaitmeninio piratavimo kaltas visuomenės švietimo trūkumas ir netobula teisinė bazė. Daugelį metų tarp pagrindinių piratavimo internete priežasčių buvo įvardijama nepakankama mokamo turinio pasiūla ir aukštos jo kainos. Deja, net ir atsiradus daugybei legalių bei tūkstančius valandų pramogų už kelis eurus per mėnesį siūlančių platformų, šis reiškinys niekur nepasitraukė. „Šių dienų Švedijos aktualijos…

Naudojantis „TikTok“ ar kitu socialiniu tinklu ekrane galima išvysti vaizdą, kaip iš kompiuterinių žaidimų pažįstami personažai monotoniškai atlieka tuos pačius veiksmus ir kartoja prasmės neturinčias frazes. Nuostabą kelia tai, kad šiuos personažus įkūnija žmonės, o tokie vaizdo įrašai ne tik surenka milijonus peržiūrų, bet ir padeda kūrėjams gerai užsidirbti. Pasak eksperto, sparčiai išpopuliarėjusi NPC (angl. „non-player character“) tendencija netrukus gali netekti pagrindo – žaidimų industriją sparčiai keičia dirbtinio intelekto technologijos. „Tendencija pasijuokti suvaidinant vaizdo žaidimų veikėjus nėra nauja. Prieš penketą metų lietuviai puikiai suvaidino „Grand Theft Auto“ žaidimo stilių kirpyklos reklamoje, tuomet jų buvo pilnas internetas. Nors dažniausiai NPC veikėjai yra apkalbinėjami žaidimų entuziastų, kartas nuo karto ši tema išlenda…

2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo narys Marius Matijošaitis dalyvauja pirmadienį savo darbą baigsiančioje 9-ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos pasaulio jaunųjų parlamentarų konferencijoje Hanojuje (Vietnamo Socialistinė Respublika). Pagrindinė renginio tema – jaunų žmonių vaidmuo skatinant įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus išnaudojant skaitmeninę transformaciją ir inovacijas. Renginio diskusijose daugiausia dėmesio skirta skaitmeninės transformacijos klausimams, buvo kalbama startuolių ir naujoviškų reformų temomis. Taip pat dalintasi įžvalgomis apie kultūros ir žmogiškųjų vertybių vaidmenį tvaraus vystymosi kontekste ir papildomas veiklas, kurias galėtų plėtoti jaunieji vietnamiečiai. „Tarpparlamentinė Sąjunga – tai pati seniausia tarptautinė parlamentinė platforma, bet dažnai vis dar nepakankamai išnaudotas resursas mūsų diplomatijos lauke.…