Kiekviena naujų technologijų paroda atskleidžia dalelę ateities pasaulio ir visuomenei pristato ne tik naudingų, bet ir juoką keliančių atradimų. Nors dalis įrenginių, kurie anksčiau atrodydavo beprasmiai, dabar tapę neatsiejama kasdienybės dalimi, kai kurie iš jų taip ir liko tinkami nebent į kvailysčių muziejų. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgia keisčiausias technologines naujoves ir kodėl jos iš viso atsirado?
Daktaro Kelloggo stebuklai. Legendinį sveikatingumo guru daktarą Johną Harvey‘jų Kelloggą dabar primena nebent dribsnių pakelis, tačiau jis sukūrė ne tik tai. Nors dalis jo išradimų atrodo beprotiški, bet Kellogo įsteigtoje sanatorijoje jais naudotis vykdavo visa JAV šviesuomenė. Nuo elektra varomos perkusijos mašinos, kuri greitais smūgiais į pilvą turėjo padėti atsikratyti riebalų iki vibruojančios kėdės, kuri valgio metu kratė pacientą, kad šiam susuktų vidurius. Sanatorijoje procedūros buvo atliekamos ir su elektrine sėdmenų minkymo mašina, elektros šviesos voniomis bei automatine klizma. Vis dėlto kelios inovacijos yra naudojamos iki šių dienų, kaip vibruojantis diržas ar raumenis elektros srove stimuliuojantis aparatas.
Kai sprendi problemą, kurios nėra. Jeigu naujovės padeda išspręsti aktualią problemą, jos tampa kasdienybe, o sprendžiančios neegzistuojančią problemą ar siūlančios netikusį būdą – tampa kuriozais. Pavyzdžiui, 1910 m. problema tapo tamsa kino teatruose – sklido kalbos, kad žmonės bijo būti tamsoje, o darbuotojams sunku juos aptarnauti. Spręsti šią „problemą“ buvo bandoma „dienos šviesos kinu“, tačiau technologijos stūmėjai užmiršo, kad naujovė turi veikti. Viskas baigėsi tuo, kad moterys ir vaikai tiesiog nustojo bijoti tamsių kino salių. Kartais atrodo, kad naujovė nesprendžia jokios realios problemos, nes ji pasirodė ne laiku, pavyzdžiui, 1998 m. numarintas „Apple“ skaitmeninis asistentas „The Newton MessagePad“, kadangi tuomet žmonėms nereikėjo nešiojamo priedelio su rašikliu. Tačiau patobulėjus technologijoms, atsiradus naujiems poreikiams, jis grįžo – dabar populiarus kaip niekada, tik vadinasi „iPad“.
Plaukų lazeriai. Tyrimai rodo, kad mažo galingumo raudono spektro lazerio šviesa skatina plaukų augimą. Tik ne visiems iš to yra naudos, tad juoką kelia ne lazerinės kepurės, o pažadas: pirk ir atgausi ševeliūrą. Dabartinis „Dr. Finger Volume Booster ver.2.0“ jau atrodo rimtas diagnostinis bei gydomasis galvos odos ir plaukų priežiūros prietaisas. Prieš puldamas „gydyti“, šis įrenginys nustato, ką ir kaip daryti. Dirbtinis intelektas (DI) nustato diagnozę, programėlė pasiūlo tinkamiausią individualų sprendimą ir tik tada prietaisas atlieka LED terapiją, elektroporaciją ar masažą. Tad kol kažkas juokėsi, technologija vystėsi ir galiausiai atsiranda tai, kas išties padeda suprasti ir spręsti problemą.
DI kovoja su nemiga. Ši amžina problema neturi universalaus technologinio sprendimo, tad jų atsiranda labai daug. Kai kurie įrenginiai migdo švelnia šviesa, ramiais garsais, pulsuojančiu kvėpavimo ritmu, tiksėjimu ar visais būdais vienu metu. Šiais metais CES parodoje išsiskyręs, „Frenz Brainband“, migdo, prisitaikydamas prie individualių poreikių – užsidedi lankelį ant galvos, jis analizuoja pulsą ir smegenų bangas, perduoda duomenis į programėlę, o DI parenka tinkamiausius terapinius garsus. Užmigus garsai nutyla, bet įrenginys toliau renka duomenis ir analizuoja miego kokybę.
Ko išmokė radijo kepurė ir skaitymo mašina? 1949 m. viena Bruklino parduotuvė reklamavo „Žmogaus iš Marso radijo kepurę“ – šalmą su antenomis ir į ragus panašiomis lempomis, tačiau proveržis neįvyko. Problemos išsisprendė, kai lempas radijo imtuvuose pakeitė tranzistoriai, praktiškai visus radijo imtuvus pavertę nešiojamais, tik į kepures vis tiek jų nebekišo. Kepurė-radijas – pavyzdys, koks išeina anekdotas, kai skubi pristatyti aktualų daiktą anksčiau, nei atsiranda jam būtina technologija. O kasetiniai bei CD ausinukai, „iPod“ bei „mp3“ grotuvai ar „Bluetooth“ ausinės – kokiais rimtais dalykais gali tas anekdotas virsti technologijai vystantis.
Panašiai paskubėjo ir išradėjas Bradleyjus Fiske, 1922 m. su skaitymo mašina, kuri turėjo išvaduoti pasaulį nuo spaudos, tačiau šio stebuklo taip ir neišvydome. B. Fiske pasiūlė spausdinti knygas miniatiūriniu šriftu ant mažyčių popieriaus lapelių ir skaityti įtvirtinus specialiame įtaise su didinamuoju stiklu. Deja, žmonės taip ir nepanoro kankintis žiūrėdami į raides pro lęšiuką. Praėjus keliems dešimtmečiams B. Fiske įrenginio funkcijas perėmė mikrofilmai – taupant vietą bibliotekose, daugybė leidinių buvo perkelta į foto juosteles, kurias skaitytojai galėjo peržiūrėti specialiuose įrenginiuose. O dabar visi naudojamės rankose laikomais skaitymo įrenginiais.
Spalvingi spalvotos ateities pažadai. Prieš metus BMW pristatė pirmąjį pasaulyje kėbulo spalvą iš juodos į baltą keisti galintį automobilį „iX Flow“, o šiais metais jį dar patobulino. Koncepcinio elektromobilio „i Vision Dee“ korpusas persidažo 32 spalvomis. Taip pat ir naujas LG šaldytuvas „MoodUp“ ne tik gali keisti savo durelių spalvą, bet ir paversti jas permatomomis, prietaisas netgi turi įmontuotą „Bluetooth“ garsiakalbių sistemą. Durelių spalva įspės, jog per ilgai laikote šaldytuvą atidarytą, o priėjus naktį – įsižiebs sukurdamos ramų apšvietimą. Pagaliau turėsime galimybę savo valia keisti ne virtualaus, o realiai mus supančio pasaulio spalvas. Daugybė dabar įprastų ir net būtinų dalykų daugelį juokino, gąsdino ar glumino, kai tik buvo sukurti. Tad juokdamiesi iš keistenybių ir keistuolių neužmirškime, kad kitame kontekste, kitu laiku, pasikeitus aplinkybėmis, niekam nereikalingi daiktai gali virsti itin svarbiais.