Tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė „Nortal“, turinti padalinį Lietuvoje įsigijo „TPXimpact“ bendrovės dukterinę įmonę „Questers“, kuriančią ir platinančią programinę įrangą. Įmonių atstovų teigimu, šis sprendimas padės sustiprinti  ir praplėsti organizacijų veiklą – burti tarptautines informacinių technologijų (IT) ir inžinerijos komandas visame pasaulyje.   2007 m. veiklą pradėjusi „Questers“ yra viena lyderiaujančių tarptautinių programinės įrangos kūrimo bendrovių, kuriančių ir valdančių specializuotas komandas, dirbančias skirtingose pramonės šakose. Įmonė gali pasigirti klientais visame pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėjė, JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje. Anot „Nortal“ generalinio direktoriaus ir įkūrėjo Priit Alamäe, „Questers“ prisijungs prie dukterinės „Nortal“ įmonės „pwrteams“ ir kartu kurs specialias tarptautines komandas klientams. „Tikimės, kad „Questers“ padės „pwrteams“ klientams JAV…

Jau šeštus metus iš eilės sąžiningiausią darbo užmokesčio politiką darbuotojų atžvilgiu įgyvendinančios įmonės įvertinamos „Lygiaverčio atlygio“ apdovanojimu. Šiemet laurus nuskynė Lietuvoje „McDonald‘s“ restoranų tinklą valdantys „Premier Restaurants“ bei pasaulinio trąšų ir pramoninių chemijos produktų gamintojo atstovai „Yara Lietuva“. Kasmet visose Baltijos šalyse atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ vykdo detalius skirtingų sektorių įmonių tyrimus ir apdovanoja teisingiausią darbo užmokesčio politiką vykdančius darbdavius. Lietuvoje šiemet nugalėtojai išrinkti remiantis atlyginimų tyrimu, kuriame dalyvavo beveik 400 įmonių iš įvairių industrijų. Laimėtojų sąraše tarp ilgamečių lyderių iš IT sektoriaus šiemet atsirado ir įvairesnių verslo šakų atstovų. „Visada įdomu pamatyti tradicinių verslo sektorių įmones lyderių penketukuose, kadangi būtent ten dažnai lygiaverčio atlygio klausimas yra sunkiau…

2022 metais pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. „Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270,0 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 Eur. Tuo tarpu Norvegijoje jos siekė net 488,2 Eur, Danijoje – 379,0, Suomijoje – 377,2 Eur per metus vienam gyventojui. Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – aiškina Marijus Balnys, Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Pasak eksperto, nors…

Kol ruduo dar tik pradeda spalvinti medžius, tiesiog būtina pasidžiaugti maloniais ir net vasariškais orais gamtoje. Praleisti laiką su visa šeima kviečia visoje Lietuvoje išsibarstę išpuoselėti regioniniai parkai, kuriuose galima susipažinti su skirtinga augmenija ar apžiūrėti dvarus. Pasak eksperto, savaitgaliais parkuose didėjant lankytojų srautams, viena gudrybė padės išvengti didelių žmonių srautų. „Tiems, kurie mėgsta laiką lauke leisti apsupti gamtos garsų, o ne žmonių šurmulio, pravartu pasitikrinti parkų užimtumą specialiame parkų žemėlapyje, kur galima stebėti žmonių srautą realiu laiku. Žmonių kiekis saugomoje teritorijoje yra įvertinamas skalėje nuo 1 iki 10 ir yra klasifikuojamas į trijų spalvų kategorijas. Lankytojai taip pat turi galimybę įvertinti pamatytą parką ir palikti savo atsiliepimus, gali rasti…

Dažnai manoma, kad meno kolekcionavimas yra prieinamas tik išrinktiesiems – siauram ratui žmonių, turinčių aukštas pajamas. Tačiau inovacijos ir tokios technologijos kaip blokų grandinės suteikia naujas galimybes plačiajai visuomenei, besidominčiai menu ir investavimu. Dalinė meno kūrinio nuosavybė naikina aukštus barjerus kolekcionuoti ar investuoti į meną ir leidžia tapti Pablo Pikaso ar Andy Warholo paveikslo bendrasavininku.  Meno kūrinys kirptoturto piniginėje „Meno kūrinio tokenizavimas, jo skaitmeninio dvynio sukūrimas, konkrečių teisių į kūrinį perleidimas, dalinė jo nuosavybė – visa tai jau yra įmanoma technologijų dėka. Fizinio meno skaitmeninis kolekcionavimas tampa nauja galimybe tiems, kurie domisi investavimu į meną ir siekia diversifikuoti savo investicinį portfelį, tačiau anksčiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių, tokių…

Nuo rugsėjo 1 d. Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sudarius galimybę trumpąjį numerį 111 naudoti pelno nesiekiančioms organizacijoms, jei šios teikia humanitarinę, socialinę ar kitokią susijusią pagalbą, buvo sulaukta viena paraiškos. Savo norą administruoti trumpąjį numerį išreiškė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Trumpasis numeris 111 iki šiol negalėjo būti niekam skiriamas ir naudojamas. Tačiau gyvename ekonominių ir socialinių iššūkių metu, humanitarinė, socialinė ar kitokia pagalba galėtų būti prieinama greičiau ir patogiau.  Manome, kad lengvai įsimenamas pagalbos numeris kaip 111 prisidės prie tokios pagalbos koordinavimo“, – teigia Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. Telefono ryšio numeriai yra valstybės ištekliai, todėl jie skiriami laikantis nustatytos tvarkos. Lietuvoje yra išduota daugiau nei…

Pernai atliktas vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Lietuvoje parodė, kad net 1 iš 4 vaikų patiria patyčias. Tiek realybėje, tiek internete patiriamos patyčios gali sukelti ilgalaikių pasekmių – lemti stresą, nerimą ar net depresiją. Mykolas Kriščiūnas „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad nors kovoti su kibernetinėmis patyčiomis – sudėtinga, atsparumą didina pastovus švietimas, o tėvai gali imtis ir papildomų priemonių. Patyčių nemažėja, keičiasi tik platformos Anot psichologo, „Jaunimo linija“ sulaukia nemažai skambučių, susijusių su kibernetinėmis patyčiomis. „Šiai sąlyginai naujai patyčių „kultūrai“ didelę reikšmę turėjo pandemijos laikotarpis – žmonės negalėjo gyvai susitikti ir įvairios patyčių formos, kurias dažniau matėme gyvai, persikėlė į kibernetinę erdvę. Niekas nepasikeitė ir po…

Lietuvoje aktyviai vykstant kovai su piratavimu ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) skiriant baudas asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems ir platinusiems filmus, paaiškėjo, kad ši problema yra itin įsišaknijusi ir tokiose šalyse kaip Švedija. Rinkos tyrimų bendrovės „Mediavision“ tyrimo duomenimis kas dešimtas švedas televiziją žiūri nelegaliai, o šių neteisėtų paslaugų teikėjai kasmet kraunasi milijonus. Ekspertų teigimu, dėl niekaip nepažabojamo skaitmeninio piratavimo kaltas visuomenės švietimo trūkumas ir netobula teisinė bazė. Daugelį metų tarp pagrindinių piratavimo internete priežasčių buvo įvardijama nepakankama mokamo turinio pasiūla ir aukštos jo kainos. Deja, net ir atsiradus daugybei legalių bei tūkstančius valandų pramogų už kelis eurus per mėnesį siūlančių platformų, šis reiškinys niekur nepasitraukė. „Šių dienų Švedijos aktualijos…